Ats:Nemyliu, bet noriu buti kartu?

) na man jau nuo mokyklos laikų meilės seilės būdavo…bet pats rimčiausias yra dabartinis, kuris pusę metų man nepatiko, buvo draugas, su kuriuo leidau laiką…vėliau pamilau, bet vis tiek abejojau ar myliu, ar ne, nes buvo ne mano tipo vaikinas…dabar momentais būna, kad neturiu laiko, užmirštu ir ne taip myliu, bet dabar vos prisimenu apie buvimą su juo, toks šiurpuliukas pereina per širdį, šaltas ir malonus, toks koks būna, kai kažką planuoji ir žinai, kad viskas bus gerai ir bus padėka, arba nusipirkai drabužį ir rytoj jį užsivilksi…na man tas šiurpuliukas yra pats geriausias įrodymas, kad negaliu be jo…