Man ta pati situacija. kad jis padarytu viska, o man vis kazko truksta bendravime su juo… taip pat sviesiai tiesiai tai pasakiau, kad jo nemyliu, bet jam nerupi.. yra kazkokie jausmai, bet labiausia esu pripratusi prie jo ir issiauklejusi ji ir taip pat nezinau, ka daryti toliau….
Bet is kitos puses, zinau viena mergina, kuriai buvo irgi tokia situacija. vienas vaikinas ja labai mylejo, saugojo, jie gan daug metu buvo kartu. o ji irgi ji mylejo, bet daug daug maziau ir tada ji susirado kita, dabartini savo vyra. ten buvo meile is pirmo zvilgsnio, aistra, drugeliai pilve ir panasiai bet dabar jau po gan daug metu kai susipyksta su savo vyru, ar kai mato jo minusus, daznai pagalvoja, koks gyvenimas butu buves su tuo pirmuoju, kuris ja tiek mylejo, rupinosi.. ir paverkia, ir domisi jo dabartiniu gyvenimu. zodziu vis tiek ant sirdies guli jai
