Ats:Nemyliu, bet noriu buti kartu?

Tas pats buvo, nemylėjau jo, bet buvo gaila palikti,nors bandžiau ne kartą. Tuo labiau, nežinojau, ar kada apskritai pamilsiu. Tad jį mylėjau kaip labai artimą draugą.

O kai pradėjom gyventi kartu, jaučiausi tokia nelaiminga, niekur nenorėdavau eiti, tik gulėti lovoje ir verkti, verkti…

Su manimi elgėsi gerai, tačiau aš jaučiausi tokia negraži, tik nesupratau, kodėl visa tai vyksta. Stresas dėl mokslų? Ne.

Dabar, kai jau gyvenu viena (skyrybos buvo sunkios, mane pačią paliko), jaučiuosi daug laimingesnė, nors ir nėra šalia žmogaus, kuris mane myli. Ilgainiui tai tapo kalėjimu, o dabar viskas kitaip.

Ir jam turbūt visos begalinės meilės dingo.

Tai va, jei vienpusė meilė yra, manau, čia dar ne likimo skirtas žmogus.