Ir kaip kazkuri nare sake,jog 12metis jei gavo dirziuku-nera tragedija-irgi drisciau papriestarauti. 12metis-jau savo nuomone turintis augantis zmogus, vertinantis aplinka savaip,formuojantis savo poziuri, besiformuojanti asmenybe. Su vaikais sneketis reikia, o ne naudotis savo padetimi “as esu tevas-tad man nepriestarauk”. Ir isvis as esu uz tokius santykius,jog vaikai su tevais bendrautu lyg su draugais,be susikaustymo. Zinoma nesakau,jog ten keiktusi ir jau visiskai ribos nejaustu. Turiu omenyje atviruma,pasitikejima.
Pati buvau auginama gan laisvai,daug ka tevai leisdavo, bet svarbiausia tai-jog jie buvo zmogiski,suprantantys, nebuvo jokiu tabu, problemas isspresdavom pokalbiais. Uz tai juos labiausiai gerbiu ir jie man yra tevu idealas.
