buvau pokalbyje, vyko anglų kalba, sedėo trijų žmonių komisija ir vienas kalbino. iš tikrųjų labai bijojau, nes droviuosi kalbėti prieš nepažįstamus žmones, tai paraudonavau kaip burokas bet svarbiausia to nepriimti kaip “labai svarbaus dalyko” ir kalbėti taip, lyg šnekėtum su draugais. tai išėjus sužinoau, kad su prieš tai buvusiomis panelėmis komisija nesielgė taip “savai”, nejuokavo, nes jos pačios buvo susikausčiusios. o ir anglų kalbos žinios neprivalo būti tobulos, svarbu suprasti ko jie klausia ir nuoširdžiai atsakyti. gavau aukščiausią įvertinimą.
(čia universitete)
