ouch (archyvas)
As klykiu, kai sita pamatau DINGO ŠO
Mano teveliukas kartais suskaldo ka nors tokio “atsisedau ant akmeno” arba “labai gera ta pasta DANTAMS”, pamaniau-wow, kazkokia negirdeta dantu pasta DANTAMS, kol supratau kame bajeris – dantims Arba ziuriu i jo parasyta texta ir niekaip nesuprantu zodziu PAJAŠKA. ir taip ziuriu, ir anaip, kol nuejau paklausti – pasirodo PAIEŠKA Na bet visa gyvenima stengiasi lietuviskai kuo taisyklingiau kalbeti. Va su rasyba kiek sunkiau.
