parapap (viktorija) (archyvas)
Vieną kart prie autobusų stoties kokią pusę 8, žiemą, kai jau buvo tamsu, mane užkalbino italas, senesnis už mano tėvą, išvis toks seneliukas ir siūlė eiti į kavinę, dar pasakojo apie savo verslą Florencijoj ar kur, net davė savo vizitinę, kurią išmečiau visgi. Taip ir nesupratau, ko jam reikėjo, nes aš nei blondinė, nei ilgakojė, apskritai neatitinkanti dabartinių grožio kriterijų. Gal šiaip žmogus norėjo pabendrauti, kas čia žino. Na keistas toks susitikimas buvo tikrai.
