O as visad zavejaus rusu kalba… Nuo pat vaikystes tarp rusu augus, visi kaimynai rusai buvo, tik musu viena seima lietuviu. Pamenu, kaip amzina atilsi kaimyne mane vaisindavo kopustu pyragu, o man toks slykstus jis buvo, bet vistiek valgydavau, nes tada galedavau vepsoti i jos atostogu i Lietuva atvykusi maskvieti anuka….. O rimciau dometis rusu kalba pradejau tik mokykloj. Man tiesiog idomu buvo gramatika, pati kalba grazi. Dabar be problemu ziuriu tv laidas rusiskai, dainas klausau ta kalba ir pan. O karta mane laaabai buvo vienas rusas isimylejes. Na, gal netiksliai pasakyta, kad rusas, nes gyveno tai Lietuvoj, tik rusu mokykla lanke. Pamenu, kai telefonu kalbedavom, as jam sakydavau, tu tik kalbek rusiskai, o as taves klausysiuos…… Su mano tevais kalbedavo lietuviskai, bet uzsikirsdavo ties kokiu zodziu ir davai rusiskai…. Zinoma, man mokykloj dar jisai padedavo, kartais taip tingu budavo, tad jis uz mane rusu rasinius rasydavo, o as uz ji lietuviu…. Ir dabar pamenu kaip jis mane vadindavo ‘majo solnce’……… O boze, jautri tema tokia, pasirodo, duse suvirpino prisiminimai…….
