Ačiū už pasisakymus.
Suprantu, bet kaip išgryninti tas abejones? Tiesiog plaukti pasroviui ir žiūrėti kaip toliau klostysis reikalai? Dėl išsilavinimo, tai žinoma, norėtųsi, kad vaikinas būtų kokios nors srities specialistas, bet aš jį priimu tokį, koks jis yra, svarbiausia, kad su žmogumi būtų bendra kalba, interesai, tikslai. Svarbu, ko jis siekia gyvenime. Nenurašau žmogaus jei jau nebaigė aukštojo mokslo. Dabar lyg ir mus sieja bendri dalykai, bet visgi abejonės dėl gąsdinančios ateities nepalieka, nes ir tuos santykius sunku glūdinti, kai didžiausia dalis bendravimo vyksta per atstumą, o kai vėl esame kartu, tai atrodo, kad viskas vėl iš naujo…
O jei tikrai jis niekada nepakeis savo darbo, gal tada tikrai neverta tęsti draugystės, nes taip nenoriu gyventi amžinai. Iš kitos pusės, o gal man taip skirta? Juk negali viskas visur būti tobula. Ir kamuoja ta nežinomybė….
