Dažniausiai sakoma, kad gyvūnai – geriausi žmonių draugai, tačiau taip būna ne visada. Pavyzdžiui, parsivežate į namus naują augintinį, retos veislės, gražų, galbūt ir labai brangų, tačiau jis jums nemielas ir viskas, jūs jaučiatės būdamas su juo blogai. Kodėl taip yra? Mokslininkai paaiškintų racionaliau: nesutampa judviejų elektromagnetinių bangų dažniai, ir nieko čia nepakeisi.
Jeigu jausite, jog gyvūnas tik siurbia iš jūsų energiją, jus tai, žinoma, erzins. Kartais būna dar blogiau – šalia jo jausite nuolatinį nuovargį, dažnai skaudės galvą, prastai miegosite, gali pradėti varginti padidėjęs kraujospūdis, alergija, dusulys… O ką jau kalbėti apie tai, kad su jumis nesuderinamas gyvūnas gali tapti šeimyninės nesantaikos priežastimi.
Žinoma, mums iš pradžių būna sunku suvokti, kad su savo augintiniu esame nesuderinami. Kai mus pradeda erzinti gyvūno miaukimas, lojimas, čirškimas, kai mes giliai atsidūstame vien prisiminę, kad su juo teks eiti pasivaikščioti, jį maudyti arba šerti, visų pirma bandome kaltinti save: „Kodėl esu toks nemeilus vargšui gyvūnėliui?“ To tikrai nereikėtų daryti. Be to, nederėtų ir nuolaidžiauti gyvūnui, kuris mėgina namuose įvesti savo tvarką. Pavyzdžiui, šuo niekam net neleidžia priartėti prie savo mėgstamo krėslo, urzgia, puola artimuosius ir t. t. Augintinis, su kuriuo jūs nesuderinami, nepasikeis, tad geriausia jį atiduoti auginti kitiems. Juk jis gali puikiausiai tikti kitam šeimininkui.
