Kažkada ir mane instruktorius miesto pakrašty pasodino ir liepė važiuot, o aš mašiną tik nuo galinės keleivio sėdynės buvau mačius ir tai nedažnai Oi, kaip baisu buvo,- nei kojyčių, nei rankyčių jaučiau… Bet po truputį viską parodė, paaiškino ir pradėjau “šliaužiot” po miestą. Aišku, buvo visko, ypač nervino mano “trūkt-stop”, kai užgesdavau kur vidury sankryžos, tai nors prasmek skardžiai, kaip sarmata būdavo… Išsilaikius teises jos beveik 10 metų pragulėjo be naudos stalčiuj, kol prisiruošiau savo mašiniuką įsigyt. O dabar vairuoju apie 5 metus žiemą-vasarą ir ohoho, net vyras kartais stabdo, kad nelakstyčiau kaip pasiutus
Vienu žodžiu,- viskas bus gerai, jei labai to norėsi,- nė vienas negimstam su vairu rankose. SĖKMĖS Parašykit po visko, kaip sekėsi
