myliu savo vaikuti laabai, mano vienitelis dziaugsmelis.. bet negaliu as vaikui issipassakoti kaip jauciuosi, negaliu net verkti prie jo.. nenoriu kad matytu jog mamytej skauda.nes puikiai viska supranta. nes kkai buvau po operacijos, labai suskaudo kad net iki asaru,negalejau susilaikyti,tai mano dziaugsmelis atejo pas mane,atsigule salia,gloste.. siaip tai nesu plepute, stengiuosi savo problemas pasilaikyti sau, neapsunkinti kitu, bet kartais taip norisi pasikalbeti, aisku ne tik apie mane,bet kad ir kitas zmogus atsirastu,kuris pasitiketu manimi..
net neturiu zmogaus kurio galeciau paprasyti cigariuko.. pati neturiu siuo metu, bandau vis mazinti,o dabar taip noretusi.. o i miesta baisu keliauti, nes kai gime vaikiukas, tai isvis labai bijau kad kasnors man nutiktu..neberizikuoju taip kaip anksciau..
