va kaip miela, kad zmones tik kelius sakinius paskaite kad man blogai, jau drasiai raso kad rasyk ma, pabendrausime..is karto atsiprasau jei klaidu pridarysiu,ar nerisliai parasysiu, tiesiog dabar tyliai verkiu,galva plysta, per asaras nieko nematau..na suprantat tokia situacija.
tai va, apie mane kazkiek, dabar gyvenu ne lietuvoje, anglijoje. amzius 22 metukai. kodel verkiu ir netgi rasau i si foruma? susipykau su draugu, nes supratau kad net nemylejo manes, o mes netgi turim vaika.o ir labai skaudu kai supranti kad tokiomis situacijomis neturi kam parasyti,paskambinti,pas ka nulekti kad apkabintu ir tiesiog duotu savo peti issiverkti…
(anonimas) (archyvas)
