Dirbau PAŠTE.
Pinigus taupantis keistuolis:
Įeina vyras, ilgai dairosi, ir kažko labai nužiūrinėja sienas. Priėjo ir tarė:
-Čia pas jus labai BALTOS sienos, klausykit, gal nufotografuosit mane čia prie sienos? Va šalia jūsų fotostudijoj toj tai net 12 LT prašo už nuotraukas dokumentams. Na nufotografavo jį , pati pašto direktorė su didele šypsena .
Įsimylėjęs keistuolis:
Vienas vyrukas atėjo į paštą norėdamas išsiųsti laišką, pasakiau, jog užtruks 2 dienas, jis klausia ar negalima būtų greičiau:
Aš paimu iš jo laiškelį, jis sumoka ir aš iškart nueinu iki grožio salono (tame pačiame pastate) ir įteikiu vienai iš kirpėjų. paaiškinau, jog paštas ne toks greitas
O man gi negaila, tiesiog paėmiau nunešiau. Ten buvo raštelis: labai ačiū už jūsų nuostabų darbą, kviečiu kavos ir jo tel nr+ didelis šokoladas. Sunkiausia buvo išsiaiškinti kuri čia kirpėja krito žmogui į akį, nes visos jos buvo tamsiais plaukais ir daugmaž vienodo ūgio, kaip jsi nupasakojęs, bet radus kirpėją, matėsi, jog ji labai susinepatogino.
Užsieniečiai keistuoliai:
Atėjo jauna porelė. Pradėjo šnekėti pusiau rusiškai, pusiau turbūt čečėniškai ar gruziniškai. net nesupratau ką norėjo pasakyti, po 10 minučių susikalbėjom, jie norėjo padaryti pinigų perlaidą. Pasakiau, jog tokios paslaugos neteikiame. Išėjo. Grįšta po 5 minučių su pardavėja iš gretimos laikrodžių parduotuvės, kuri gerai šneka rusiškai. Toji man bando aiškinti ko jie nori, aš sakau jog tokių paslaugų neteikiam ir žiūriu nesupratusi į juos. O vaikinas rusiškai atšauna: ji tokia durna, nieko nesupranta, turbūt jai lietuviškai aiškintum ir nesuprastų. |Nu tikra debilė, dolbajobė. Taip ir pasakė, o aš geros dienos palinkėjau jiems
Klientai nesuprantantys kas yra pietų pertauka:
Pašto skyriaus durys uždarytos, pakabinta iškaba: Pietų pertauka ir laikas kada vėl dirbsim. Kadangi durys stiklinės, tai žmonės užmatydavo mano pakaušį iš už spintelės ir baladodavosi į duris. Jiems gi neaišku, kaip gali būti pertrauka, jeigu aš sėdžiu pašto skyriuje. Kelis kartus esu pamiršusi užsirakinti, įsiverždavo įvairių žmonių, aš dažniausiai visa “apsiputojusi” kemšu maistą ir atsakinėju į kvailus kalusimus pilan burna .
Klientai ateinantys likus kelioms minutėms iki darbo pabaigos:
reikalaudavo pasiimti paskolą (trunka apie 15-30 minučių)
pasidaryti draudimą, ar nusikopijuoti knygą, kurioje- 300psl.
Taip pat labai daug linksmų istorijų susijusių su negalimų siųsti daiktų sąrašu. Darbuotojas neturi teisės pats žiūrinėti kas siuntoje, bet turi paaiškinti ko negalima siųsti. Ir atėjo tokia pagyvenus porelė prieš šventes siųsti siuntinio didelio. Pasakiau jog reikės užpildyt tokią formą ir parašyti kąs siuntos viduje. Jie kažką ten užrašė, viskas gerai, susimokėjo ir išėjo. Įdėjau aš tą siuntą į spintelę, prie jos mano darbo stalas, ir dirbau sau visą dieną prie neaiškaus žuvies/papuvusios mėsos/ dar neaišku kokio kvapo. Kita moterėlė siuntė kalėdinę dovaną, ir kadangi iki 2kg kaina tokai apti vis eidavo į maximą, nupirkdavo po vieną juodą karūnos šokoladą, ateidavo ir liepdavo pasverti ar dar telpa, taip sukrovė 8 šokoladus
