Visų pirma, aš vaikinas, labai įskaudintas… Ir ryzalape, ir einu ir užkariauju ir ko tik aš nedarau, bet kaip jau minėjau – sąžinę graužia! Toks jausmas, lyg, gal, vis tik, viskas bus gerai.. Gal dar pasaugosiu save.. Gal bent tiek būsiu ištikimas.. Nors, kam tai turėjo būti svarbu – dbr jau tiesiog pamiršta.. Kovoju.. Esu drąsus, ir komunikabilus, ir tikrai nebijau flirtuoti su merginomis (juk vis tik laisvas).. Bet.. Buvo kelios, su kuriomis jau galėjau drąsiai pradėti draugauti, bet išsigąsdavau ir pradėdavau ignoruoti, vis tiek kažko jose trūko.. Trukdė visiškai pasinerti į jausmus.. O gal dar tiesiog neatsirado tokia, kuri sugebėtų apeiti sąžinę?
Visų antra, anonimas, nes čia turiu bendrų pažįstamų, manau logiška kad slepiuosi.. O jei kuri nors “guodėja” norėtų asmeniškai paguosti – tik duokite apie save žinoti, ir susirašysim.. tas pats liečia ir norinčias įsitikinti (tokias kaip ryzalape), kad čia tikrai vaikinas rašo..
