Iš tiesų man taip pat dėl daugelio dalykų liūdna. Dabar liūdna dėl to, kad supratau, jog jau keturis metus neturėjau normalių atostogų ir niekur iš Lietuvos (ar savo miesto) nebuvau išvažiavus (nebent su kokiais nors paranormaliais reikalais). Viskas būtų gal ri gerai, visgi darbas ir veikla yra vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Bet per tokį ilgą laiką pamiršau ką reiškia turėti atostogas laisvadienius ir net jei pasitaiko eilė laisvų dienų (kaip kad vėlinės), aš jau einu iš proto, ką nuveikti per jas. Galiausiai liūdna ir dėl to, kad net laisvu metu miegot negaliu, nes jau beveik metus turiu nesvietišką nemigą kurios net stipriausi vaistai įveikti negali, atsikeliu 1h nakties, pramiegu 2h per perą ir laukiu. Laukiu, o ne darau kažką naudingo dėl to, kad žmonės, kankinami nemigos, negali produktyviai dirbti (ypatingai paryčiais. Vėliau, po 8 h , apie 9h ryto produkytyvumas atsistato, bet tos 8h yra tiesiog savižudybė).
Tai va, šiais metais supratau, kad ir man bent kartą reikia gauti tikras atostogas, nes įstojau į universitetą ir visi aplinkui tik ir kalba, kur ir su kuo važiuos per laisvą nuo studijų laiką. Sugalvojau išvažiuoti į Londoną, pas draugę. Viskas būtų puiku, bet pigiausiu skrydžių bendrovės bilietais yra beveik mėnesiui, tad turėčiau mėnesį būti UK, o tai reiškia, kad iš kažkokio užpakalio turiu atkapstyti pinigų mėnesiniam pragyvenimui Londone, kas, įtariu, nėra pats pigiausias variantas. Vien nuoma gali atsieiti 2000lt. O ką dar kalbėt apie maistą. Gal ir ne daug valgyčiau, bet visgi jo reikės. Iš kur gaut tokias pinigų sumas?
Tai va, kai pagalvoju apie tai, ir man liūdna darosi.
Bet šiaip nenukabinu nosies ir viskam ieškau išeities, ir tikiu, kad jei stipriai ieškosiu, aš tikrai ją surasiu. Jei ir nepavyks išvažiuoti į tą savo Londoną, atrasiu kitą alternatyvą,. svarbiausia neleisti liūdnoms mintims užgožti savo gyvenimo
