Liūdna, nes sunku ištvert. Nesveikai sunku gyventi toli nuo namų, visiškai svetimoje šalyje. Kai negali mokytis, nes reikia dirbti. Kai darbas net nėra fizinis, negali nusikalti ir tiesiog griūti miegoti, apie nieką negalvoti. Kai darbas nėra mėgstamas. Kai supranti, kad REIKS mokytis to, kas patinka, ką norėtum ateityje dirbti, bet nebežinai ką. Kai net artimieji galvoja, kad esi plevėsa, nes kas keturis mėnesius kraustaisi iš vienos šalies į kitą, nes depresija ir namų ilgesys baigia pražudyti ir tiesiogine ta žodžio prasme veda iš proto. Kai į tėvynę grįžti negali, nes PRIVALAI padėti artimiesiems. Kai paniškai bijai ateities. Kai neturi žmogaus, kuriam galėtum pasipasakoti ir pasiguosti. Bet gyvenimas stumia į priekį ir žinau, kad po tamsios nakties visada prašvinta Todėl ir niekada nepasiduodu
