maniskis irgi toks pat. Ar nauja, grazu ruba isigyju, ar plauku spalva pakeiciu-nieko nesako. Va, kad ir ne taip senai, kardinaliai pakeiciau plauku spalva, galvoju, kazin, ka sakys, kaip ivertins… Laukiu jo griztancio namo… O tas grizes ne zodzio apie plaukus. Nu, blyn, galvoju, bent pasakytu, grazu-negrazu. Tas tyli… Pati jo klausiu:”nieko nepastebi?”. Jis:”plaukus nusidazei.” Sakau:”o tu net nepastebejai… Nieko net nesakai”. Vyras:”nu grazu. Tu man visada grazi. As iskart pastebejau, kad nusidazei.”.Ir viskas… Apsivelku kokia dailia suknele, tai vyras vietoj to, kad pagirtu (o juk taip noris, kad pagirtu ) : “taigi tau nepatogu bus. Apsirenk paprasciau kaip nors”. As:”Tai tau nepatinka?”. O jis:”labai patinka, bet tai noriu, kad tau paciai patogiau butu. Suknele juk su kulnais desies… Geriau patogiai apsirenk”.
