Labas Suprantu kaip skaudu ( pati kazkada esu turejusi pertrauka santykiuose ir to pageidavo vaikinas tikrai baisu buvo labai daug verkdavau ir istisai liudejau tik ), bet man viena protinga moteris yra davusi patarima “leisk zmogui iseiti ir jeigu tavo jis tikrai sugrys” . Tai vat as galvoju, kad jeigu lemtai tai lemtai, o jeigu ne tai geriau ir nereikia Pati pagalvok ar noretum tokiu santykiu, kur viskas vyksta tik tavo pastangomis.. kaip jau kazkas ir sake visi zmones skirtingai problemas isgyvena vieni nori atsiriboti kiti spresti jas kartu… Siulyciau apsisarvuoti kantrybe ir tuo metu veikti ka nors naudingo ir sau nes sededama ir laukdama kada jis panores is tos pertraukos gryzti tai isprotesi . Bet kokiu atveju, viskas bus gerai.
