Pati daug metų buvau “paukštininkė” tai visokių ir daug turėjau
Pirma papūgėlė buvo banguota, kadangi buvau vaikas, tai labai prijaukinau jį, prisirišau, rūpinausi, tai buvo super papūga mano, gyveno 10 metų
Tom banguotom tai reikia labai daug kantrybės įdėti, kad prisijaukintum ir būtų draugas, o ne dekoracija tas gyvūnėlis
Dar turėjau nimfą – galiu labai rekomenduoti, jei nori gyvūno. Nes vis dėl to nimfa jau toks didesnis, rimtesnis paukštis, gana lengvai prisijaukinom, labai smagu, kai jos vaikšto “pėsčiom” namie šiaip visokių fintų daro, labai draugiškos, pamenu net mano promočiutė būdama garbaus amžiaus ir visą gyvenimą nemėgusi gyvūnų jį įsimylėjo, specialiai kas rytą kiaušinienę kepdavo, nes jam patikdavo ir valgydavo kartu prie vienos lėkštės
Skirtumas toks, kad banguotos papūgėlės, ypač jei po vieną – ramesnės. O nimfos tuo tarpu – rėksnės kaip reta net kaimynai girdėdavo. Tačiau atperka tą rėkimą jų fainumas bendras
Aš bent jau savo papūgėles visas prisijaukindavau labai, tai jos pas mane dienos metu skraidydavo laisvai, kur norėjo. Ne kartą mano senukas net buvo įskridęs į kambarį su atvertu langu, neskrido tiesiog jam gerai buvo ir pas mane
O nakčiai visada uždengdavau, bet durelių nedarydavau, tačiau kol neprijaukinta papūgėlė, reikėtų uždaryt, nes jos kol pripranta, būna naktį blaškosi
Naktimis bent jau maniškės, kiek turėjau niekad nerėkdavo, nebent rytais, ypač vasarą – tik prašvinta iš karto paleidžia kakarynę Tai savaitgaliais norėdavosi nežinia ką joms padaryt
O porai dienų manau palikti nieko baisaus, na bet jau ne trims ir ne daugiau. Tik aišku reikia pasirūpinti, kad tvirtai vanduo laikytųsi, neiškristų, maisto būtų pakankamai ir ne tik kruopų aišku ir narvelis erdvesnis neprošal tokiu atveju, nes joms sparnus būtina pramankštinti..
Sėkmės renkantis,jei kas domina klausk, jaučiuosi žinovė šitoje srityje
