Tu nepadedi jam, lakstymas ir jo ieskojimas is tavo puses grazu, bet nepagalba jam isbristi is to. Jis zino kad tu pasirupinsi juo, kad ir kiek jis paslys tu istrauksi, atvaziuosi, paimsi, parsivesi. Tu jam nemylimoji, bet kazkas panasaus i mama, suras, istrauks, apkuops, paglostys. Jis suauges vyras, kuris turi buti tavo atrama gyvenime, su kuriuo tu turetum jaustis saugi, su kuriu visos problemos sumazetu dvigubai. Nematau as meiles pas jus, vienas myli, o kitas naudojasi ir manipuliuoja tavimi.
Is jo paties turi buti noras nevartoti. Tavo pagalba turi buti tokia, kad nuolat turi buti salia, kad jis nepasiduodu, palaikyti ir neleisti paslysti. Bet, pradzioje jam reikia klinikos, veliau aplinkos keitimo, draugu praradimo (tie kurie smugdo ji) . Tik tada reikes tavo palaikymo, buvimo kartu.
Ir dar klausimas, tu ji myli, ar nori su juo buti visa gyvenima? Matai seima su juo? Vaikai? Ar visa tai matai su siuo zmogumi? Ar galesi gyventi, auginti vaikus ir viska metusi vaziuoti jo ieskoti? Cia tavo gyvenimas, tavo apsisprendimas.
Jis is tavo pasakojimu nenori baigti, jis tik kalba, alkoholikas irgi praso jam padeti, bet po minutes ramiausiai pakelia n-taja taurele ir prizada mesti ryt.
