Giedre, matau, kad internetu nei vienam nepagelbėsi. Kaip Deivika sako – abu priklausomi, jis nuo narkotikų, ji nuo jo, bet taip norisi, kad autorė bent jau imtų mąstyti kritiškai.
Nepavyks tai nepavyks, ne mūsų gyvenimai. Bet aš akivaizdžiai įsitikinau, kad tų co-dependent profsionalus konsultavimas BŪTINAS.
Autore, matom, kad mūsų argumentai neveikia. Tada dar klausimėlis – UŽ ką taip labai jį mylit? Metu paskutinį kozirį – palaukit kol galutinai nusikamuosit ir ta meilė bus visiškai išgaravusi. Tada bandysit palikti, lėksit akis išdegusi, o jis, kaip įsisiurbus erkė, vysis, laikysis, terorizuos, grasins, kad nusižudys jei Jūs jį tokį vargšelį paliksit. Juk jam gyvenime nieko kito nebeliko, tik JŪS (ir jis bus teisus, visi kiti pasitrauks, kas numirs, kas tiesiog nuspręs savo gyvenimą gyventi…). Tada pačiai emociškai palikti bus lengva, bet jis nebeleis. Tada kursit naują temą. Ir vėl mūsų neklausysit.
Reziumė – šalin meilę seilę ir jau įsijunkit smegenis.
