tiesa pasakius nezinojau tada priezasties nepasake, na sake, tik kad nemyli, paskui pamaciau kad kita turi.. dar siais metais pries kaledas radau prie namu ant tvoros uzdeta man siuntini, (be pasto siuntimo atveze reiskia pats)isviniojau o ten mano knyga kuria kazkada buvau buvusiam paskolinus kai draugavom, sokoladas ir rastelis, kad skolas iki naujuju nori grazint ir palinkejimas linksmu kaledu,dar pasirase varda… buvo keista gi du metai praejo po visko ko pries metus sitaip nepadare juolab kai knyga liepiau pasilikt, nes nenorejau daugiau matytis kai issiskyriau.. buvo nemalonu, o tai dabartinis vaikinas ta siuntini pastebejo ant mano tvoros, abu nekaip pasijautem, lyg seselis is praeities.. galvoja turbut kad nezinau, kad taip iskeite mane, zodziu nesuprantu tu vaikinu tokiu..
