Man patiko patarimai susitikti mieste, nuošalioje kavinukėje. Tada tikrai atkrenta jos atėjimas į svečius, bet neatkrenta tikimybė susitikt netyčia, kai būsiu su artimaisiais.
Pyktis nenoriu su ja, nes šiaip priklausom tom pačiom organizacijom, ir draugai mūsų bendri. Tikrai nežinau, kodėl man rūpi, ką manys kiti, manau, čia giliai siekiantis psichologinis dalykas, kurio dabar taip greit neišspręsiu, gal kada vėliau, kai uždirbsiu pakankamai pinigų psichologo konsultacijoms bet dabar kol kas taip yra, kad nenoriu, jog visi bendri pažįstami kalbėtų, kaaip nuskriaudžiau vargšelę, kokia aš bloga. Nes ir šiaip kasdienybėj ji yra visiems labai gera, o aš bjauri, “su charakteriu”.
Mūsų draugystės problema labai gražiai išsiprendė natūraliai, jai išvykus į Angliją.
