Na, suprantu Tave, tikrai. Ta pirmoji meilė ir yra tokia, kuri skaudina, nors būna ir išimčių… Būna, kad meilė palaužia ir tvirčiausius vyrus.. Kiti mano, kad mokyklinė meilė yra laikina, gražus prisiminimas. Manau, kad atsigausi po metų, dvejų, o gal ir trejų. Bet kažkada tikrai atsigausi. Tačiau pats kentėdamas neskaudink kitų, nes dažnai būna tokių atvejų, jog vaikinai norėdami pamiršti buvusias, ieško pakaitalo, draugauja su nauja panele jos nemylėdami, taip ją skaudina. Išvyksi į mokslus, viskas pasikeis, viskas bus nauja, nauji draugai, nauja aplinka. Surasi tą vienintelę. Manau yra reikalinga taip nudegti, kad ateity žinotume kokia yra toji meilė, ne vien džiuginanti, bet ir skaudinanti. Labiau mokėsi elgtis su kita panele, dabar galėsi apsvarstyti ką blogai darei. Manau, kad panelės nenoras viešai pripažinti, jog turį vaikiną-daug ką pasako. Nes jei myli žmogų, jo nesigėdiji, nebijai parodyti draugams, savo tėvams.. Tad sėkmės Tau, nenukabink nosies, žvelk į gyvenimą pozityviai.. Aišku, lengva sakyti, sunku padaryti, tačiau tik ką nors veikdamas žmogus gali užsimiršti Dabar svarbiausia yra galvoti apie mokslus, nes jei galvosi apie tą panelę, gali dingti ir motyvacija. Dar, nėra viskas taip gražu kartu gyvenant, visko būna: ir juoda ir balta, reikia nepaprastai stengtis anksti apsigyvenus poroje. Nes mūsų amžiaus tarpsniui būdinga, jog norime įvairių pramogų, nesinori sėdėt namuose, visada reikia stengtis pabėgti nuo buities, nes ji dažnai santykius užgožia
