Šitoj situacijoj suprantu panelę, nes buvau tokioj pačioj situacijoj. Viskas buvo gerai, žmogus šalia manęs buvo tobulas, iki dabar visi žino, kad jį laikau tobulu vyru ir NIEKADA nesu apie jį pasakius nei vieno blogo žodelio. Tokio vyro linkėčiau kiekvienai..
Bet širdžiai neįsakysi.. Man jis buvo tiesiog per tobulas, atsibodo visada žinoti, kad sulauksiu tik palaikymo, o ne kartais taip reikalingo paprotinimo ir pabarimo, nusibodo klausyti, kokia tobula jam esu, nes noriu išgirsti iš vaikino lūpų kaip apsirengusi, pasidažiusi ar pan. atrodau geriau, nusibodo matyti jį atsisakantį visko dėl manęs..
Išėjau ir nei karto nesigailėjau – nuoširdžiai linkiu jam tobulo gyvenimo, bet pati verčiau rinksiuosi netobulą, bet man priimtinesnį..
Užjaučiu, žinau ką reiškia prarasti ir žinau, ką reiškia visada širdy nešiotis pirmosios meilės prisiminimus. Manau, kad kai baigsit mokslus ir išsiskirs jūsų keliai, viskas pasikeis ir bus daug lengviau..
