Nebuvau as toks, kuris jei vien gerus zodzius sakydavo. Tekdavo ir paprotinti, ir pagirti. Uzpykdavau, kai ji rukydavo, nes mano nuomone merginai nedera gadinti savo jaunystes ir grozio sitaip. budavo ir kitu nesutarimu, kada likdavau kazkuo nepatenkintas. visada budavome atviri savo nuomone ar patarimais. neslepdavome vienas nuo kito kaip atrodome, ar kaip pasirodeme vienoj ar kitoj situacijoj.
Ji nebuvo mano pirmoji romantikos objektas, bet buvo pirmoji meile. ankstesni susizavejimai tebuvo menkos uzgaidos, o cia buvo kazkas rimta, tikra…
nenoriu buti be jos, taciau pasirinkimo tikriausiai nera. nesu toks, kuris persimestu ant kitos merginos vien is siekio uzmirsti praeitaja. deja galiu pasakyti tik tiek, jog praradau ta tikejima i ilgaamziskuma. abejoju, ar kuri nors butu tokia, kuri ivertintu ir dziaugtusi mano pastangom, stengdamasi lygiai tiek pat.
