aš tavo metų piešt nemokėjau, mano vidurkis buvo 6 (11 klasėj) ir valgiau tokį šlamštą, kad vargu, ar mano mama dabar apie tai sužinojus galėtų manęs nepritrenkti… Negana to kas savitgalį rūkiau ir gėiau sidrą. Ir kažkaip nekilo minčių, kad esu nevykėlė ar kokia ten paleistuvė. Buvau laiminga ir nekvaršinau sau galvos. Dabar esu paprasta studentė ir man dar nebuvo tokios situacijos, kad gailėčiausi dėl taip praleistų paskutinių metų mokykloje. Su amžiumi tau praeis tokios mintys. Nueik su draugėm į miestą, paskaityk knygą, pažaisk kompu, pažiūrėk filmą, pasportuok, pasistaipyk prieš veidrodį… Tiek daug būdų rasti pliusų liūdną dieną… Mažiau žiūrėk į smulkmenas. Tu žmogus, toks pats kaip ir kiti, todėl būti tobulai ar neklysti tiesiog negalima
