aš irgi turiu geriausią draugą, bet mes su juo geriausi draugai nuo gimimo (kaimynai, klasiokai, mūsų mamos geriausios draugės), tarp mūsų jokio artumo nebūdavo nebent maži prieš veidrodžius tyrinėdavom kuo mes čia skiriamės ir vieną kartą butelį žaidėm pakštekėjom į žandą viens kitam.
ir dabar jis turi paną. buvom abu grįžę pas tėvus vienu metu, jis buvo su savo pana, tai pas mane tik trumpam užbėgo, nes jo pana neleido ilgai būt pas mane. o aš jo taip pasiilgau.. bet tik kaip draugo, nes dvidešimt tris metus su juo būta..
bet jau santykiai atšalo, nes ta jo pana pavydi, nors nėra ko.
tai reziumė, mano nuomonė tokia, jei vaikinas su ja bendrauja laaaaabai labai seniai, tai negalima tokių santykių nutraukti, o jei ne, tai tokiomis vaikinų ir merginų draugystėmis niekada netikėjau ir netikėsiu.
