Aš buvau tokioje pat situacijoje. Kiek naktų praverkta. Beje, laukiausi tuo metu, galvojau mirsiu iš širdgėlos. Bet vieną rytą atsikėliau ir kažkaip pirma mintis į galvą atėjo “Gal aš durna ?” Nuo tos minutės dingo visi jausmai. Jau buvo giliai giliai p****i . Negalvojau apie jį, nė karto nepaskambinau (prieš tai skambinėdavau pastoviai , o jis žemindavo ). Tą vakarą jis paskambino pirmą kart, dar bandė žemint, sakau “Atstok, neįdomu” , numetu ragelį, jis vėl skambina .. Kol pradėjo verkt, atsiprašinėt ir t.t. O man buvo taip gera viduj. Dabar pasisuko taip, kad noriu skirtis, o jis ne. Taip ir kankinuosi.
Taip, kad patariu eiti visur, nesėdėt namie, negalvot, gyvent sau. Jūs nežinot, gal kol kankinatės dėl kažkokio šiukšlės, kažkur laukia TAS žmogus, kuris gerbs, mylės ir įvertins jus.
