(anonimas) (archyvas)
Kiekviena karta sau pasizadu, kad viskas, kad tai paskutinis kartas kai isileidau, bet kai pamatau vaiko dziaugsma teti pamacius, vel kartoju ir kartoju ta pacia klaida.
Mano mama labai pergyvena del manes, bet ji to negali suvokti ,kad tiek leidziuosi zeminama, kad ta mano meile jam tapo kazkokia tai istisa kancia…Ir ji isvis negali suvokti, kad kaip as grazi, protinga, geros sirdies, su issilavinimais, su gera materialine baze, susiradau toki nekoki ir dar guliu jam prie koju, o jis nusivalo jas, kai jau taip iskaudino su savo isejimu ir palikimu sunkiausiu metu.
