Žinokit kur tų iškrypėlių tik nėra… Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad Vilniuje netoli centro tokių vaizdų teks pamatyti. Buvome su drauge prie upės netoli Šilo tilto, saulutė švietė, oras gaivus, paukščiai čiulba… Kalbam kalbam -pliumpt-… Hmm, nesupratom, apsidairėm, lietaus neturėtų būti… Toliau šnekam -pliumpt-… Apsidairom! Draugė sako, pažiūrėk į kitą krantą. Ogi stovi kavalierius gal 30 metų ir patenkintas tampo. Na šakės. Nusprendėm ignoruoti, draugė sėdėjo į jį nugara, o aš prieš ją, todėl nei jį matėm, jai jis mūsų. Po gerų kelių val eidamos namo, matėm, kad jis vis dar ten. Kitą kartą ėjom prie upės gal po kelių savaičių… Nebuvo jo, sėdim dabar jau ramios, praeina kokios 30 min… Atsirado šitas iškrypėlis. Nusprendėm, kad jis matyt iš gretimo namo, nes reikėjo pamatyt, kad ateiti. Siaubas, o jei vaikai eitų prie upės pailsėt… Draugė turėjo telefoną su kamerą, bandėm filmuot – nebėgo… tik už krūmo atsistojo. Siaubas, tokie žmonės nebijo nieko. Tik žiūrėk į jį. Kitą kartą ėjom į Žirmūnų pliažą, sėdim, ilsimės… Žiūrim krūmuose siluetas anapus upės… Na ir vėl kažkoks etatinis tampytojas. Atšoko bet koks noras leist laisvalaikį prie upės.
