Teko dirbti batu parduotuveje. Vedeja jautesi lyg butu Dievas, o apie regiono parduotuviu vadove isvis tyliu, tokio bjauraus zmogaus nesu maciusi. Informacijos apie batus, prieziuros priemones gavau 0, nuolat jauciau spaudima kuo daugiau parduoti, listi klientams i akis ir panasiai, o kai atvykdavo vadove ji prie visko kabinedavosi. Kazkaip keista, kai siekia kuo daugiau parduoti, bet informacijos nesuteikia ir net prie kasos aparato neprileidzia, tai kada ismokti juo naudotis? Lietuvoje darbdaviai yra bjaurus ir nezinia kada ju poziuris i darbuotoja pasikeis. Labai gaila…
(nežinomas) (archyvas)
