Blemba, tos, kur verkia, kad papų neturi, tai jau vapšie geriau patylėtų, nes niekad didelių neturėjo ir nesupranta, kokia kančia su jais būt. Sunku, bėgti negali, nes tabaluojasi (mokykloj net neįsivaizduojat, kokia trauma merginai būna, kai liepia bėgt per fizinį, todėl tokios simuliuoja…), dažniausiai kaip karvės tešmuo nukamba, skausmai nugaros srityje, apatinį trikotažą kaip sunku rast, nes būna dažniausiai ”bobiški”, visokie be pakietinimų ir grynai kaip močiučių, nes rėžiasi petnešėlės į pečius, spaudžia, veržia, dirgina… Ir šiaip, sunku rasti rūbų, kad ”nesiskirtų per papus”… Čia tik dalis vargo, kokį patiriam… Kompleksai dar ir dėl vyrų gali būti, nes jeigu jauna panelė, tai arba dolbajobai tik dėl papų lenda, arba išvis vargšė moteris negali susirasti tinkamo… DIDELI PAPAI NIEKO ČIA GERO. Ir nereikia sakyti, kad džiaukis. Tokioj situacijoj geriausia susitaikyti tam kartui ir stengtis susitaupyti operacijai, ne vien dėl estetikos, bet ir dėl sveikatos, nes tikrai su nugara būna bėdų. Ir sakau tą, nes pati turiu D krūtinę ir ką galiu pasakyt, nieko čia faino, problemos vien…
