Pritariu Pati žinau,esu turėjus tokių situacijų,kad nežinai ar tai visgi meilė ar prisirišimas? mąstai skirtis vien dėl to,kad neskaudint daugiau antros pusės. Kad ir kokie mes esam atviri ir neturim paslapčių vienas nuo kito,tačiau vistiek kažkas lieka nepasakyta,o sau tiesiog sakai kad ai tai nereikšminga kam man tai sakyti..jokia čia paslaptis ar ne. Būdavo prabėga mintis visai apie kitą žmogų ir pamanai,tai kas čia man ar meilė savajam ar prisirišimas,jei aš galvoju apie kitą?
Visgi aš sakau-tie pykčiai-arba dėl to,kad nebemyli o vis save tikini kad taip yra dar,arba dėl to,kad esi nepatenkintas gyvenimu o išsilieji tik ant artimiausio žmogaus,o ta meilė lieka giliai nugrūsta į kampą ir nebetokia svarbi, Pati tą žinau,neplepu šiaip sau čia,viską ką rašiau galėčiau lengvai pagrįsti,kas kaip ir dėl ko nebent jūsų kita situacija
