Turėjau tokį pavydų, jis matyt net kėdei ant kurios sėdžiu pavydėdavo
Jei išeidavau su draugėm, tai susirūpinęs vis skambindavo ir pergyvendavo, jei draugas gatvėj su manim pasisveikindavo, tai vos ne užsipuldavo jį arba tiesiog kreivai žiūrėdavo, tai ilgai nedraugavom…
Tokie žmonės gali visą gyvenimą atimt- draugus, universiteto/darbo kolegas ir paskui jei išsiskirsi liksi vienas kaip pirštas dėl nutrūkusio bendravimo su visu pasauliu
Dabartinis vaikinas visiškai nepavydi( na gal kažkiek ir pavydi, bet pasilaiko tai sau), nekelia scenų, netikrina žinučių, leidžia eit kur tik noriu ir net nekyla minties jį apgaudinėt
(nežinomas) (D.) (archyvas)
