skaitau ir galvoju, kad auksini vyra turiu tfu tfu tfu. feisbuku ar panausaus tipo svetainem nesinaudoja (pc skirtas tik darbui, na dar kartais filmams ziureti, ar naujienoms patikrinti), telefonai dazniausiai guli ant bendro stalo ir jei kas paraso, tai tingi atrasyti ir praso manes ta padaryti, pries kitas moteris nesitampo (kartais pasierzina, kad va kokia grazi praejo, bet vadinasi ne gejus- normalus vyras), kartais be progos parnesa geliu ar nustebina vakariene. nors esam susituoke jau 4 metus (ir tuokemes labai jauni, bet ne is reikalo) – niekada negaleciau itarti, kad maniskis kazka kitka turi. ir tikrai ne po padu sedi. galiu pasakyti, kad geriausia profilaktika yra seimos susirinkimai, kai susedi ir kalbiesi (kalba abu, diskutuoja, o ne vienas kalba, o kitas klauso). kaip sekais, kas negerai, ka noretum keisti gyvenime ir panasiai. tuomet gali tinkamai ivertinti ir kito zmogaus elgesi ir poelgius. kartais rutina, stresas, itemptas darbas gali padaryti savo ir mes tam tikrus kito zmogaus veiksmus vertinsime neadekvaciai. aisku, tam reikia abieju noro. maniskis pradziai kreivai ziurejo i tuos musu pokalbius, bet dabar tai tapo neatsiejama gyvenimo dalis. jeigu gyveni kartu, tai reikia bent noreti pabandyti suprasti zmogu, su kuriuo tu planuoji nugyventi visa gyvenima
