(anonimas) (archyvas)
Ne merginos, nenoriu jokių tokių kalbų ir minčių, kad gal jis manęs nepaleidžia man tai skatina viltis. Bėda ta, kad turiu savybę kovoti iki galo. Todėl dabar tiesiog noriu kažkaip, kažkokiu būdu jį pamiršt, neturiu dėl ko kovot, ir turiu vidumi pajaust, kad reikia nuleisti rankas ir gyventi toliau
Tiesiog gal kas išgyvenot tą patį ir galit pasidalinti patirtimi?
