Oj galiu papasakot!!! Kadangi aš netoli to kaimo gyvenu, tai teko ne kartą apsilankyt.
Gyvena ten 5 vienuoliai, vienas lietuvis, o kiti belgai, bet jūs neįsivaizduojat, kaip gerai kalba lietuviškai, kad net stebėtina. Labai šilti žmonės. Išpažinties galima eiti akis į akį, pakalbėti, kas guli ant širdies, labai labai gražiai viską išdėsto. Būna pas juos stovyklos. Privažiuoja iš visur: iš Kauno, iš Vilniaus, iš Rokiškio. 16-25 metų panašiai.
Vienuoliai patys yra pasistatę bažnyčią, svečių namus, ir t.t.. Todėl vietos visiem užtenka. Būna mokymai pas juos, apie meilę, apiie Dievą, apie šeimą(negalvokit, kad nieko nenusimano, juk patys šeimoje gyveno), pasakoja kaip atrado tikėjimą, ir daug kitų temų. O vienas vienuolis-kunigas tai toks prikolnas, visi savekai tokie. Kai tik išvažiuot iš jų reikia, ašarų pakalnė būna..
Kas įspūdingiausia – tai Velykos. OMG. Jau antri metai dalyvauju. Viskas vyko nuo 21-24h, bet patikėkit, neprailgo! Ten taip visi džiaugiasi Kristaus prisikėlimu, kad atrodo, aš tik pernai metais sužinojau, kas tos tikrosios Velykos.
Pas juos jau metai iš metų tie patys veidai žmonių atvažiuoja, todėl jau moka visas giesmes jų giedot, ir vaisai jos ne kaip bažnyčioj, o linksmos, arba kaip tik už širdies griebiančios. Patys gitarom groja, moko giesmes giedot. Per Velykas visi kaip išprotėję. Aplink altorių visi vienuoliai ir tas vienuolis- kunigas ir žmonės visi susikabinę rankom kojas kilnoja, rankom ploja, kad Jėzus prisikėlė. Nu žodžiu labai gražūs pamokslai, labai aiškūs, tenais jautiesi toks dvasiškai atsigavęs, kad norisi iš džiaugsmo šokinėt.Patariu visiem apsilankyt ten
Čia parodžiau nuo Vilniaus iki Baltriškių. Pro Uteną reikia pravažiuoti, netoli Dusetų(gal kas žinot, kiekvienais metai vyksta Sartų žirgų lenktynės)
