Įsivaizduok save mamos vietoj: ji siekė, kad jos duktė gerai baigtų mokslus, susirastų gerą darbą ir įsitvirtintų gyvenime. Todėl jokių draugysčių mokykloj su vaikinais, ar blogom draugėm neleido.
O čia duktė išvažiuoja į Vilnių(aišku pliusas prieš visus), bet toli nuo namų, kur kontrolės 0, ir taip nežino, ką tu veiki, su kuo ir kaip tau sekasi, už mokslus gal irgi mokėti tėvams reikia o dar atsiranda kažkoks vaikinas, kuris vyresnis, jam aišku mokslai ne galvoj, vadinasi ir tu nesimokysi, bus tik baliai, o dar neduok dieve, gyvensit kartu, tai ir šeimos dramos, vaikai. Žodžiu košmaras tiesiog.
Tai vadinasi pati nepalik fb chat’u, telefono, supažindink su draugu, kad pamatytų, kad jis normalus (toks atrodo, jeigu sugebėjo nuramint ją) ir pamažu pripratinsi ir aišku, vaikų neprisidaryk o mama nepasikeis, kol tu nebaigsi mokslų ir nepradėsi dirbti pati. O ir tada kišis dar ilgą laiką, nes ji mama, jos darbas kontroliuoti. Visos mamos tokios, pati irgi neleisi savo vaikams šunkeliais eiti, norėsi vadovauti
