Mano anytos drauges sunus grizo neseniai i lietuva, tai jo net i darbo birza neprieme, liepe puse metu laukti. Va kaip laukia griztanciuju pas mus.. Nuosirdziai nepatarciau grizti, jeigu ten oriai gyvenate, neskaiciuojate centu ant duonos, dar tik du metai praeje, su laiku ir adaptuosites, apsiprasit. Mano mama viena jau 7 metus ten gyvena, sunku, bet grizti nesiruosia, kol pensijos neuzsidirbs ten. Ir tikrai ta vienatve kazkiek kompensuoja tai, kad gali sau leisti normalios kosmetikos, drabuziu nusipirkti, pakeliauti kazkur, o cia lietuvoj… depresija garantuota. Pastebejau kad emigrantai po kiek laiko pamirsta, kaip sunku buvo lietuvoj, bet grize menesi pasidziauge, vel svajoja apie uzsieni, nes per tiek laiko pamato kainas, pamato kaip greit pinigai isgaruoja, kad nebegali sau leisti tiek, kiek uzsieni leisdavo.
