Dar tarp kitko, yra toks vienas man labai svarbus dalykas, dėl ko, manau kiekviena moteris žydėtų šalia savo vyro – maniškis visiškai neketina griauti mano noro lipti karjeros laiptais tam tikroje srityje. Paauglystėje dėl to savo pomėgio visiems vaikinams atrodžiau keistuolė, kuri nesusiras vyro, bet radau ir dar tokį, kuris nuolat mane skatina, kad siekčiau savo tikslų, savo svajonių, kad jeigu reikės, visada man padės, keliaus kartu ir pan. Ir pats prisideda prie to mano hobio, pagelbėja, kai man būna sunku, paguodžia jei kas nors negero nutinka, laukia ir džiaugiasi rezultatais O aš tada visa spindžiu iš laimės, žinau, kad esu ne viena, kad mylintis žmogus šalia, kuris tikrai palaikys mane ir nesakys ”dabar tūpėk namie, gamink valgyt, skalbk kojines ir vaikus augink, o aš einu į darbą pinigų uždirbt”… Jis pats yra pasakęs, kad prižiūrės vaikiuką visada, kai man kur reiks palakstyt su reikalais, kad pats buitimi pasirūpins ir nebus niekas alkanas, ir į darbą eis, kai aš namie būsiu, na žodžiu, sakė, kad nesukčiau sau galvos, kad negalvočiau nieko mest dėl to, kad atseit vaikus reiks ištisai prižiūrėt ir pačiai taip sakant ”nuvysti” tarp puodų ir bliūdų. Nuolat man kartoja, kad tikras vyras niekada neleistų savo moteriai atrodyti pavargusiai, nelaimingai, nebepatraukliai ir nelaikytų jos tarp keturių sienų, nes tokia ”norma”… Vat, dėl jo požiūrio tokio, aš darau, ką noriu, einu, kur noriu, bet visada atrandu laiko ir tai pačiai buičiai ir jam pačiam su skaniais valgiais ar tiesiog sutvarkytais namais bei išskalbtais skalbiniais
