Žiauriai nekenčiu, kai visokios nusivylusios moteriškės rašo savo tiesas, jog niekada nereikia stengtis dėl vyro atrodyti gražiai, kad reikia būti gražiai DĖL SAVĘS, arba, kad nereikia vyro girti, nes JIS IŠPUIKS. Oi, kokia netiesa!!! Čia taip kalba tik tos, kurios pačios neturėjo laimingų santykių, o aš galiu drąsiai sakyti, visada stengiuosi kokį nors naują drabužėlį pademonstruoti (nors žinau, kad jam gražiausia be jų esu), kaip nors įdomiai pasidažau, pasikvepinu, apsikabinu prie draugų ir pasakau garsiai, koks jis man svarbus, mano gyvenimo vyras, kai būna pavargęs, tiesiog švelniai apsikabinu, glostau, kol užsnaudžiu, arba švelniai nugarytę pakasau… Stengiuosi pagaminti skaniai valgyti, nustebinti kokiu nors netikėtu siurprizu, užsiverčiu netikėtam seksui ar į facebooką numetu kokią fainą demotyvaciją. Per skaipą paerzinu su visokiais liemenėlių parodymais, nusišypsau, parašau kokių nors gražių laiškelių, koks jis nuostabus vyras mano gyvenime, koks mylintis, švelnus, rūpestingas, kaip mane saugo, gerbia, vis pagiriu jei kažką gerai padaro, ištisai bučiuoju, vilioju, neduodu susikaupti Iš lempos pasiūlau ką nors nuveikti įdomaus ir pan – tarkim suvalgyti karšto šokolado senamiestyje su braškėm. Arba kartais patenkinu tik jį, nežiūrėdama savo malonumo, tada būna labai dėkingas, dėkoja man iki negalėjimo, bučiuoja ir sako ”kokia aš nuostabi”
