Bet aš jį myliu. Labai myliu. Nemoku apsakyt kaip kas su manim yra. Savaites dienom jis nuostabus, nu viskas gerai, nei pykstames nei ką, bet va kai jis užgeria – man plaukai šiaušiasi, palieku nesava, negaliu žiūrėt į jį. Bet seniau to nebūdavo, kažkaip viskas gerai buvo… Matyt matau, koks jo tetis yra, ir bijau aš jį turėt tokį…
Jo tėtis šiaip geras, pas abiejų nėra jokių agresijų, nu bet nekenčiu ir aš girtų žmonių. Mano tėtis irgi visad paimantis būdavo, nu bet dar normaliai, bet matydavau irgi kaip su mama pykdavosi – gal ir iš vaikystės trauma…
Mano vaikinas į savo tėva niekaip nereaguoja, kažkada buvau pasakius jam skaudžiai, kad sakau pasižiūrėk kaip tavo tetis atrodo, nejau ir tu nori būti toks… Tai jis sakė niekada nelyginti su juo. Tai kalbos ir nebebuvo apie jį…
Ne, jis vakarais tik. Nu tikrai, jaunimas tai daro, ir visiems normalu, nu bet man negaliu – nepakenčiu girtų… Jis nėra nei agresyvus, nei kažkos, bet aš nepakenčiu jo girto ir tiek.
