Pritariu aiste_a Būna, žmonės meta studijas ir po 3m, ir ką – ir nieko tam ir gyvename, kad surastume savo kelią. Vienetams pasiseka pataikyti į savo specialybę iš pirmo karto. Dar kitiems vienetams užtenka drąsos bandyti rinktis kitą kelią. Visada buvau už tuos, kurie “drįsta” mesti sudijas ir ieškoti savo kelio, stoti kitur, ir visada juos palaikiau ir palaikysiu
Gyveni ne dėl giminių, aplinkinių Anksčiau (būdama irgi pirmam-antram kurse) irgi galvojau, kad turėsiu atsiskaityt visiems už savo sprendimus, bet ėmiau kartą ir padariau tokį sprendimą, kokio pati nebūčiau iš savęs tikėjusis (apsigyvenau su draugu) ir ką manai – maniau, kad visi ims man komentuoti, argumentuoti, ką aš čia darau, klausinėti visko ir pan, aiškinti gyvenimo tiesas, bet taip visiškai nebuvo Niekas nieko neklausinėjo ir nekomentavo. Gal už nugaros ką nors ir šnekėjo, bet man tas pats, nes dabar esu daug laimingesnė Ko gero nustebtum sužinojus ką tie aplinkiniai patys yra išdarinėję, kokių klaidų padarę (nors perstoti tai čia tikrai ne klaida).
