Sveikos merginos…
Vakar išsiliejau jums, išsiliejau pati sau..
Šiandien jaučiuosi it būčiau tuščia, užėjo maža beprotystė, sėdėjau kuris laikas kambaryje ant žemės, surinkusi jo daiktus kuriuos palikęs, kuriuos per 5 metus su “meile” man įteikęs, sėdėjau tarp tų daiktų ir verkt jau nebeišėjo,tik baisūs kūno skausmai apėmė,jaučiuosi tokia beviltiška. Bet susiėmiau, pasidariau kavos,prisėdau čia.. Žinojau,kad bus daug komentarų, šių žodžių man ir reikia, perskaičiau viską,jūs nuostabios, nesijaučiu viena…
Gal ir kvaila, bet tikriausiai net ne gal o tikrai, aš laukiau jo skambučio, jo žinutės, nemiegojau visą naktį, bet vieno žodžio-atsiprašau.Juk jis žino ką man padarė pasakydamas tokius žodžius… Nežinau pasielgiau gerai, ar blogai, bet visus jo daiktus ir dovanas sudėjau į didelę tašę, kurią šiandieną vakare išsiųsiu jo adresu. Įdėjau ir kūdikio batelius, kuriuos išsirinkome nukeliavę į Italiją,kai dar tikėjau savimi,ir kad viskas bus gerai, kai dar daktarė suteikė gydymą,kai įkvėpė mane… Deja merginos, aš neturėsiu vaikų niekada, man išėmė gimdą po komplikacijos, aš likau tikrąja žodžio prasme invalidė, negalinti turėti vaikų. Parašiau jam raštelį -palinkėjau jam sukurti puikią šeimą, palinkėjau jam nepajusti tokio pažeminimo kokį pajutau vakar. Sukarpysiu savo korteles, nelauksiu jo, tikiu,kad jis ras už mane kur kas geresnę, nes aš buvau ta, su kuria gėda išeiti,kurią gėda parodyti savo draugams, kuri nuolat yra gera ir užjaučia, kuri laukia,kai jam sunku,kai jis pavargęs,aš buvau tiesiog ta,kuri tegali būti namuose, kompleksų maišelis, šeimyniška mergina, ir tik dabar kai turėjau tiek daug laiko viską apgalvoti,aš supratau,kokia buvau užsimerkusi, kaip jį mylėjau,kaip nepastebėjau jo akivaizdaus šaltumo, jo abejingumo,o taip nutiko,nes aš džiaugiausi,kad turiu jį, turiu žmogų kuris manęs nepalieka bėdoje, kuris mane palaiko, kuris manęs nepaliks ir norės šeimos, netradicinės-pasiėmus vaikelį, suteikus jam namus. Laikas gydo žaizdas… mąstau emigruoti, bėgti iš čia, galbūt ten bus mano laimė, galbūt ten invalidė jausis pilnavertė.
Ačiū jums visiems, aš šios temos netrinsiu,aš ją skaitysiuosi dar ilgai…
Pirmoji jo dovanat buvo 100raudonų rožių, tarp kurių buvo raštelis,kad kai nuvys paskutinioji, tada jis nustos mane mylėti.. ir žinot, ji buvo plastmasinė, tarp puokštės aš nemačiau jos,bet kai gėlės apvyto supratau šių žodžių reikšmę… įdėjau ir ją, tikiuosi kitai merginai ji nenuvys niekada, nes man nuvyto vakar…
