mane tai užmuša, kai pardavėjos tau įeinant į parduotuvę pasižiūri tiesiai į akis ir toliau plepasi ar dar ten kažką daro, nei labas nepasakydamos. Arba, kai tu ten jau visaip skeryčiojies bandydamas parodyt, kad tau reik pagalbos(dydžio kito ar dar ko), bet nieks taip ir neprieina, kol pats nenueini paklausti. Aš tokiu atveju net neinu prie jų pati klausti, nebent labai labai reikia to daikto. Nedirbat savo darbo – procentų prie atlyginimo iš mano pirkimo negausit.
Arba kažkada apskritai buvo Europoj, bet nelabai pamenu kokioj parduotuvėj. (gal Seppaloj) : “laba diena”, aišku, nepasakė, bet netgi perkant neišgirdau iš pardavėjos nei žodžio(!), net kainos nepasakė. Tipo – matai ekrane, mokėk. Apie kokį ten “ačiū, kad pirkot” ar “geros dienos” tai jau iš vis nekalbėsiu. Būčiau galvojus, kad nebylė, jei prieš tai nebūtų su kita pardavėja šnekėjusi. Ir priima dar tokius žmones dirbti.
