o aš turiu geriausią draugę. ir anksčiau su ja buvome geromis draugėmis, bet vieną kitą atrodome kaip tikrą sielos drauge , kai teko kartu pagyvent.o bendras gyvenimas, kaip žinia, arba suveda arba išskiria….
nežinau ką daryčiau be jos,neįsivaizduoju kaip anksčiau buvau… vienintelei galiu pasakyt viską , absoliučiai viską ką galvoju, dėl ko abejoju, ką pridariau net labiausiai neatleistino….. turbūt mūsų santykiai stovi ant pasitikėjio pamatų, na nes tiesiog abi vienas aie kitą tieeek žinome.
su šia draugyste ir atėjo turbūt tas tikras supratimas, kad dvasiniai dalykai yra neįkainojami…. kartais net atrodo su tėvais ant tiek nesiskaitau , kiek su drauge, nes NET PAGALVOT NENORIU, kas būtų jei ją prarasčiau dėl kokių nors barnių….
Vnž, gera turėt žmogų, su kuriuo pasidalinsi ir liūdesiu ir gera nuotaika, ir jam nebus tas pats….. Palinkėsiu visiem turėt po tokį/ią draugą/ę, bet prisiminkit , kad visų pirma patys turit būti gerais draugais….
P.S. kadangi chaosas galvoj, tai ir išejo kažkoks minčių kratinys. bet vistik pasigyriau savo bff
