Kazkoks man tas jusu didziulis noras,kad pasipirstu-liguistas taip,tas faktas kad vaikinas pasipirso yra tikrai malonus ir dziuginantis sirdele,taciau kaip ir viena nare minejo-tai dar nieko nereiskia. Ir del sio jusu posakio ” O db nzn stengsies dar kelis metus rupinsies kelis metus, ir suniui galbut ant uodegos” tikriausiai nenudziuginsiu-ta galimybe,kad viskas pasibaiks-isliks, ir po pirslybu ji tikrai net nesumazes. Sakykim (neduok Dieve) jis jus paliks ir jus ka jam is paskos beksit ir pries nosi ziedu mojuosit-va tu man pasipirsai tai dabar ir palikt negali? (del skirybu susizadejus kalbu is patirtiesnes,nes pati buvau susizadejus ir po poros metu nusprendziau skirtis). Jei bus lemta skirtis,tai neisgelbes nei susizadejimas nei santuoka. Ir dabar pati pagalvokit ar jum paciai bus malonu,jei po jusu zyzimu jis visgi greitu metu pasipirs ir jus kuo puikiausiai suvoksit,kad tai ivyko tik del to kad jus ji spaudet ir neaisku kiek tame buvo JO noro? Juk butu maloniau,jei tai butu is sirdies,o ne del to kad jus ji spaudet.
Kantrybes jum
