Draugavau su vaikinu, teko isvaziuoti i uzsieni pusei metu gyventi. Ispradziu viskas buvo ok kaip isvaziavau, kiekviena diena kalbejomes telefonu, susirasinedavome diena nakti… na o po kiek laiko skambuciai zinutes vis retejo ir retejo. Galiausiai isvis nerase kol as nerasydavau. Klausdavau kas yra del ko toks saltas ir nebendraujantis pasidare sakydavo kad man tik taip atrodo viskas yra ok. Kad turi daug darbo. Prisiekinejo kad mane myli nenori prarast.ir lauks kiek reikes. Bet vis tiek pastebejau jog nenori bendrauti ir pasakiau NERA LENGVA KAI ZINAI JOG TAVO MYLIMAS ZMOGIUKAS LABAI TOLI NEZINAI NEI KA JIS VEIKIA NEI SU KUO JIS IR DAR KAIP TAIP BENDRAUJA ISVIS SUNKU.. SAKIAU JOG GALBUT PAVARGO NUO TO ATSTUMO, DABAR GERIAU ISSISKIRIAM DARYK KA NORI , TURI LAISVE.GRISIU ATGAL I LIETUVA SUSITIKSIME,IR ZIURESIM KAIP VISKAS TOLIAU KLOSTYSIS BET JEI TU TIKRAI MANE MYLI IR VISA TAI KA MAN ESI PRISNEKEJAS NERA MELAS MANAU NEBUS SUNKU PALAUKTI TUOS KELIS LIKUSIUS MENESIUKUS KAI GRISIU VEL ATSISTATYS VISKAS I SAVO VEZIAS. na ir ka jus galvojate. Nepraejus net kelioms savaitems jis jau su kita.. va kaip atstumas viska griauna. Buvom ideali pora visi mum pavydejo tokios laimes. Na va bet isejo kaip isejo.
